bebras
Castor fiber L.
| klasė | Mammalia |
Žinduoliai |
| būrys | Rodentia |
Graužikai |
| šeima | Castoridae |
Bebriniai |
Tvenkdami upelius, melioracijos griovius bei kanalus užtvindo miško plotus, kurie dėl gruntinio vandens lygio svyravimų nudžiūna. Apgraužia storus medžius aplinkui, o plonus - tik iš vienos pusės. Ant apgraužtų medžių lieka plačios kandžių žymės.
Pažeidimai
| Medžio rūšis: | Beržas, drebulė, pušis, ąžuolas, gluosniai ir kt. |
| Pažeidimo vieta: | Stiebas |
| Pažeidimo pobūdis: | Žaizdos kamieno priekelminėje dalyje, užmirkimas |
| Pažeidimo laikas: | Kovas-lapkritis, kartais kenkia ir žiemą |
| Medžio amžius: | Pažeidžia įvairaus amžiaus medžius |
Morfologija
Stambiausi mūsų krašto graužikai, kresni su plokščia uodega, galūnės penkiapirštės, užpakalinės galūnės ilgos, su plaukiojamosiomis plėvėmis. Kailis tankus, riebus, o spalva įvairuoja nuo rudos iki juodos.
Biologija
Veiklus ištisus metus. Monogamai, gyvena šeimomis su pirmųjų ir antrųjų metų jaunikliais. Poruojasi sausio-kovo mėnesį. Nėštumas trunka 3 mėnesius. Per metus užaugina vieną vadą - 2-3 rečiau 5 jauniklius. Jie gimsta gegužės-birželio mėnesį. Subręsta trečiaisiais gyvenimo metais.
Ekologija
Gyvena šeimomis, lapuočių medžiais ir krūmais apaugusių, lėtai tekančių upelių pakrantėse, augalija apaugusiuose melioracijos grioviuose, kanaluose, pelkėse. Didžiausią žalą medynams daro patvenkdami upelius, melioracijos griovius bei kanalus ir taip užtvindydami miško plotus. Minta vandens telkinių pakrančių medžiais, krūmais, sausumos ir vandens žoliniais augalais. Mėgsta graužti drebules, gluosnius, tuopas, antraeiliai pašarai - ąžuolai, uosiai, beržai, lazdynai, ievos, klevai. Kartais apgraužia net ir pušis, egles, kadagius, liepas. Graužia ūglius, šakeles, žievę, nemėgsta tik apatinės kamieno dalies žievės.
Priemonės
Miško apsaugai nuo bebrų taikomos biologinės, biotechninės ir mechaninės apsaugos priemonės bei jų deriniai. Prie biologinių apsaugos priemonių yra priskiriamas elementerių populiacijų optimalios struktūros ir gausos palaikymas tam tikrame teritorijos plote. Biotechninėms apsaugos priemonėms yra priskiriamas bebrų mitybos sąlygų optimizavimas - bebrų gyvenamos vietos apželdomos bebrų mėgstamomis greitai atželiančiomis medžių rūšimis ( gluosniais, tuopomis ), o taip pat papildomas bebrų šėrimas ( drebulių, gluosnių, ąžuolų šakomis) esant maisto trūkumui. Iš mechaninių apsaugos priemonių yra taikytina vertingų medžių apsauga kamienus apjuosiant vielos tinklais. Nuo patvenkimo medynai saugomi reguliuojant vandens lygį bebrų užtvankose, tam tikrame lygyje, įtaisant drenažo vamzdį .
Literatūra, nuorodos
Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.
Isokas, G. Enciklopedinė miško knyga. Vilnius, 2001.
Navasaitis, A.; Pėtelis, K. Medžioklė. Kaunas, 1998.
Prūsaitė, J.; Mažeikytė, R.; Pauža, D. ir kt. Lietuvos fauna: žinduoliai. Vilnius, 1988.





