drebulinė kempinė
Phellinus tremulae Bond. Et Boriss.
drebulinė pintainė, drebulinė pintis
Phomes ignarius f. tremulae Bondartsev, Fomes tremulae P.N. Borisov, Ochroporus
tremulae Fiasson & Niemelä
| Skyrius | Basidiomycota | Papėdgrybūnai |
| Klasė | Hymenomycetes | Himenomicetai |
| Poklasis | Homobasidiomycetes | Homobazidiomicetai |
| Eilė | Aphyllophorales |
Afiloforiečiai |
| Šeima | Hymenochaetaceae | Šiurkšteniniai |
Pagrindiniai pažeistų medžių požymiai: pilkos kempinės ant stiebo, supūdyta mediena stiebe, išretėjusi laja.
Pažeidimai
| Medžio rūšis: | Drebulė |
| Pažeidimo vieta: | Stiebas |
| Pažeidimo pobūdis: | Steibo puviniai, vaisiakūniai ant stiebo |
| Pažeidimo laikas: | Kovas-spalis |
| Medžio amžius: | Vyresni nei 10m medžiai |
Morfologija
Vaisiakūniai kanopos pavidalo, plačiu pagrindu tvirtai įaugę į substratą ir sunkiai atplėšiami, 5-12 cm skersmens, 3-7 cm storio, kamštiški. Kepurėlių paviršius smulkiai supleišėjęs, tamsiai pilkas, prie pagrindo beveik juodas. Himenoforo vamzdeliai 3-4 mm ilgio, šviesiai rudi arba rudi, kartais aptraukti pilkomis apnašomis. Sporos bespalvės, plačiai elipsiškos, su vienu riebaliniu lašu, 3-5,6 x 3-4 mikronų dydžio.
Skersiniame stiebo pjūvyje mediena pirmoje puvimo stadijoje būna balkšvai rusva, su šiek tiek rusvesne periferine puvinio dalimi. Antroje puvimo stadijoje pūvanti mediena patamsėja. Trečioje puvimo stadijoje puvinys tampa baltas arba gelsvas, nuo nepažeistos medienos atskirtas juoda 2-4 mm juostele, aplink kurią būna dar viena, apie 1 cm pločio, žalsvos ir vandeningos medienos juostelė. Skersinio pjūvio įtrūkimuose galima pastebėti šviesiai rudos spalvos grybienos.
Biologija
Drebulinė kempinė sporas pradeda barstyti pavasarį, prieš sprogstant medžių lapams ir barstymas tęsiasi su pertraukomis iki vėlyvojo rudens. Sporų barstymas priklauso nuo drėgmės ir oro temperatūros.
Centrinis drebulės puvinys dažniausiai atsiranda drebulės apatinėje liemens dalyje. Bazidiosporos dažniausiai patenka į drebules per negyvas šakas ar nulaužtų šakų vietas. Pirmieji drebulinės kempinės vaisiakūniai ant puvinio pažeistų medžių pasirodo maždaug ant 30 metų amžiaus drebulių, o puvinys gali būti jau nuo 20 metų. Centrinio puvinio išplitimo iš vaisiakūnių tiksliai nustatyti neįmanoma, nes dalis iš pažiūros sveikų medžių gali būti pažeisti.
Ekologija
Drebulinė kempinė aptinkama visame drebulės areale. Tai vienas iš labiausiai paplitusių kempininių grybų Lietuvos miškuose. 60 metų drebulyne pažeistų medžių skaičius dažnai siekia 100%.
Priemonės
Atrankiniais arba plynais kirtimais kirsti pažeistus medynus paliekant augti žaliažieves, atsparesnes puviniui drebules.
Formuoti sėklinės kilmės drebulės medynus.
Literatūra, nuorodos
Dabkevičius, Z.; Vasiliauskas, A.; Žiogas, A. Miško fitopatologija. Kaunas, 2006.
Gricius, A.; Matelis. A. Lietuvos grybai: Afiloforiečiai 2 (Aphyllophorales). Vilnius, 1996.
Семенкова, И.Г.; Соколова, Э.С. Фитопатология. Москва, 2003.
Шевченко, С.В.; Цилюрик, А.В. Лесная фитопатология. Киев, 19
Bondartsev & P.N. Borisov. Trutovye griby Evropeiskoi chasti SSSR i Kavkaza. Iš Speciesfungorum [Interaktyvus]. 2004, [žiūrėta 2007-07-30]. Prieiga per internetą:
http://www.speciesfungorum.org/Names/SynSpecies.asp?RecordID=344218
