daugiajuostis balangraužis
Spausdinti

Scolytus multistriatus Fabr.

Klasė	Insecta	Vabzdžiai
Būrys	Coleoptera	Vabalai
Pobūris	Polyphaga	Įvairiaėdžiai
Šeima	Scolytidae	Kinivarpos

Dažniausiai pažeidžia guobinius, rečiau drebules, ąžuolą, skroblą. Priklauso fiziologinę žalą darančių kenkėjų grupei.

Pažeidimai

Medžio rūšis:	Guobiniai, rečiau kiti lapuočiai
Pažeidimo vieta:	Stiebas, šakos
Pažeidimo pobūdis:	Takai po žieve, išgraužos, lupasi žievė
Pažeidimo laikas:	Liepa-rugsėjis
Medžio amžius:	>10 metų

Morfologija

2-2,3 mm ilgio juodas, tamsiai rudas, blizgantis, raudonai rudomis kojomis ir antenomis vabalas. Antro pilvelio segmento viduryje yra tiesus į užpakalį nukreiptas dantukas. Motės takai išilginiai iki 60 mm ilgio, 2 mm pločio. Lervų takai labai tankūs, išsidėstę nuo motės takų spinduliais, ryškūs žievėje ir balanoje.

Ekologija

Šis kenkėjas dažniausiai vystosi po labai nusilpusių medžių, šviežių rąstų, kelmų, šakų žieve. Dažniausiai pažeidžia guobinius, rečiau drebules, skroblus, ąžuolus. Mėgsta gerai apšviestus apsilpusius medžius, augančius pavieniui šlaituose, upių pakraščiuose, bei šviežius rąstus ir kelmus. Daugiajuostis balangraužis yra pirminis guobų maro sukėlėjo pernešėjas.

Biologija

Žiemoja lervos, o kartais ir lėliukės. Vabalai skraido gegužės pradžioje sulapojus medžiams. Suaugę vabalai maitinasi sveikų medžių šakutėse, o pasimaitinę skrenda ant nusilpusių pažeistų medžių. Po žieve graužia motės takus ir sudeda kiaušinius. Monogamas. Generacija vienmetė.