sirakokozė
Sirococcus strobilinus Preus.
Ascochyta piniperda Lindau
| Skyrius | Ascomycota |
| Klasė | Sordariomycetes |
| Poklasis | Sordariomycetidae |
| Eilė | Diaporthales |
| Šeima | Incertae sedis |
Gelstantys eglės spygliai ant einamųjų metų ūglių, linksta ir džiūsta einamųjų metų ūgliai.
Pažeidimai
| Medžio rūšis: | Eglė |
| Pažeidimo vieta: | Ūgliai |
| Pažeidimo pobūdis: | Ūglių deformacija, džiūvimas |
| Pažeidimo laikas: | Gegužė-Liepa |
| Medžio amžius: | Sodmenys medelyne, kultūros |
Morfologija
Ant pažeistų ūglių ir spyglių rudenį gausiai susiformuoja tamsiai rudi, beveik juodi vaisiakūniai - piknidės. Piknidės prasiveržia praplėšdamos ūglio ar spyglio epidermį. Vaisiakūniuose formuojasi verpstės formos, nusmailėjusiais galais, bespalvės, dviląstės, 12 x 3 mikronų dydžio sporos, kurios esant drėgnam oriui iš vaisiakūnių prasiveržia šviesia mase, lašelių ar kaspinėlių pavidalu.
Biologija
Grybas vasaros metu apkrečia augančius ūglius bei spyglius. Simptomai išryškėja antroje vasaros pusėje, rudenį. Vaisiakūniai susiformuoja antroje vasaros pusėje, rudenį ar kitų metų pavasarį ant nudžiovintų ūglių ir spyglių. Sporų barstymas vyksta drėgnu oru.
Ekologija
Pažeidžia paprastąją eglę medelynuose bei jaunus medelius miške. Ligos plitimui palankūs drėgni orai, užmirkstančios dirvos.
Priemonės
Medelynuose eglaites apdoroti fungicidais, vengti užmirkimo, pašalinti pažeistus medelius.
Miške nesodinti eglių šlapiose, užmirkstančiose augavietėse.
Literatūra, nuorodos
Butin, H. Tree Diseases and Disorders. Causes, Biology and Control in Forest and Amenity Trees. Oxsford, New York, Tokyo, 1995.
Siroccocus strobilinus. Iš Index Fungorum [Interaktyvus]. 2004, [žiūrėta 2009-09-16]. Prieiga per internetą:http://www.indexfungorum.org/Names/NamesRecord.asp?RecordID=157058
