Lepus europaeus L.
| klasė |
Mammalia
|
Žinduoliai
|
| būrys |
Lagomorpha
|
Kiškiažvėriai
|
| šeima |
Leporidae
|
Kiškiniai
|
Pilkasis kiškis medžių ūglius nukanda įstrižai,
nukandimo vieta lygi, tarsi nupjauta peiliu. Žievę nugraužia netolygiais ruožais, nukasdami nedidelius žievės
gabaliukus, dažnai aplink visą kamieną ir palikdami kandžių skersines žymes.
Panašūs pažeidimai ir Lietuvoje retai sutinkamo baltojo kiškio (Lepus timidus L.).
Pažeidimai
| Medžio rūšis: |
Ąžuolas, drebulė, pušis, eglė, liepa, klevas ir kt.
|
| Pažeidimo vieta: |
Stiebas, šakos
|
| Pažeidimo pobūdis: |
Žaizdos ant kamieno, šakelių
|
| Pažeidimo laikas: |
Gruodis-balandis
|
| Medžio amžius: |
Medeliai iki 10 metų
|
Morfologija
Priekinės kojos trumpesnės ir plonesnės už
užpakalines, nagai ilgi ir aštrūs, ausys ilgos, uodega trumpa. Viršutinės kūno
dalies kailis pilkai rusvas ar juosvas, krūtinė ir kojos juodi, pilvas baltas, ausų galiukai juodi, uodegos
viršutinė dalis juoda, o apatinė - balta. Kaiilis tankus, riebus, o spalva įvairuoja nuo rudos
iki juodos.
Biologija
Veiklus ištisus metus. Aktyviausias rytą iki
vidurdienio ir pavakary. Poruotis pradeda sausio-vasario mėnesį. Nėštumas
trunka 44-46 paras. Per metus užaugina 1-3(4) vadas po 1-5(7) jauniklius.
Jaunikliai subręsta sulaukę 9-15 mėnesių amžiaus.
Ekologija
Pilkasis
kiškis dažniausiai sutinkamas laukuose,
nedibamuose žemės ūkio plotuose, pamiškėse. Žiemą per didelius
šalčius ar rudėnį vėjuotomis dienomis slapstosi miškuose,
soduose, krūmuose. Minta įvairiais žoliniais ir sumedėjusiais
augalais. Mėgstamiausios medžių rūšys yra ąžuolas, gluosnis,
blindė, drebulė. Kiek mažiau pažeidžia klevus, uosius, pušis.
Retai kada graužia alksnius, egles. Labiausiai kiškiai mėgsta
medžių ir krūmų ūglius, mažiau - žievę. Spygliuočių medžių
rūšims dažnai apgraužia spyglius.
Priemonės
Miško apsaugai nuo kiškių yra taikomos biologinės, miškų ūkinės,
mechaninės ir cheminės apsaugos priemonės. Svarbiausios biologinės apsaugos
priemonės yra optimalaus kiškių kiekio palaikymas tam tikrame teritorijos plote
ir tos teritorijos pašarinės talpos didinimas. Miškų ūkinėms priemonėms
priskiriama specialių želdinių veisimas, tai yra želdinių tarpueiliuose
sodinami labiau mėgstami kiškių medeliai, puskrūmiai, krūmokšniai (ąžuoliukai,
blindės, karklai, zuikiakrūmiai), kurie būtų papildomu pašaru, taip apsaugant
pagrindines medžių rūšis, iki želdiniai susivers. Vertingiausi sodinukai
apsaugomi mechaninėmis
priemonėmis, apgaubiant
individualiomis apsaugomis (tinklinėmis ar plastikinėmis juostomis) arba
aptveriant nedidelius vertingų
želdinių plotus vielos tinklo tvora. Cheminėms apsaugos priemonėms priskiriamos
atbaidančios medžiagos - repelentai.
Literatūra, nuorodos
Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško
apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.
Navasaitis, A.; Pėtelis, K. Medžioklė. Kaunas, 1998
Prūsaitė, J.; Mažeikytė, R.; Pauža, D. ir kt. Lietuvos
fauna: žinduoliai. Vilnius, 1988.