Vabzdžiai

Medžių spygliais ir lapais maitinasi labai daug vabzdžių rūšių. Netekę asimiliacinio aparato, medžiai netenka prieaugos, nusilpsta. Po pakartotinių lajų nugraužimų pradeda džiūti viršūnės, atskiros šakos ar visas medis, apsigyvena liemenų kenkėjai. Jautriausi apgraužimams - eglė, kėnis. Miškams didžiausią pavojų kelia drugių (Lepidoptera) ir plėviasparnių (Hymenoptera) būrių atstovų lervos.

Graužiantys kenkėjai gyvena atvirai, todėl priklauso nuo aplinko sąlygų, jų populiacijų gausumas labai svyruoja. Juos lengvai suranda ir naikina paukščiai, žinduoliai, plėšrūs ir parazitiniai vabzdžiai ar ligų sukėlėjai. Lajas graužiantys vabzdžiai  puikiai plinta: jie aktyviai skraido, suaugėliai ir jaunos lervos gali būti dideliais atstumais pernešami vėjo, vyresnių ūgių lervos, ieškodamos maisto, gali nukeliauti 2-3 km. Vabzdžių plitimui padeda ir žmogus, perveždamas juos drauge su miško produkcija ar kitais būdais. Spyglius, lapus graužiantys vabzdžiai dėl didelio vislumo dažnai sudaro masinio dauginimosi židinius.

Liemenų kenkėjai - vabzdžiai gyvenantys po žieve ar medienoje, atvirai sutinkami tik tam tikru suaugėlio stadijos metu. Dažniausiai kinivarpų (Ipidae, ūsuočių (Cerambycidae), straubliukų (Curculionidae), raguodegių (Siricidae), blizgių (Buprestidae), medgraužių (Cossidae) ir kai kurių kitų šeimų atstovai.

Jaunuolynų kenkėjai pagal rūšinę sudėtį, biologiją ir ekologinius bruožus yra labai įvairūs, jų žala susijusi su augalų amžiumi.

Vaisiuose, kankorėžiuose ir sėklose besivystantys vabzdžiai dažniausiai priklauso drugių, dvisparnių, plėviasparnių, vabalų būriams.