didysis kirpikas
Tomicus piniperda Latr.
Blastophagus piniperda Eich.
| Klasė | Insecta | Vabzdžiai |
| Būrys | Coleoptera | Vabalai |
| Pobūris | Polyphaga | Įvairiaėdžiai |
| Šeima | Scolytidae | Žievėgraužiai |
| Pošeimis | Hylesininae |
Pažeidimai
| Medžio rūšis: | Pušis |
| Pažeidimo vieta: | Stiebas, šakos |
| Pažeidimo pobūdis: | Takai po žieve, nugraužtos šakelės, išgraužos ant kamieno |
| Pažeidimo laikas: | Kovas-gruodis |
| Medžio amžius: | Nuo 30 metų |
- šešiadančiu žievėgraužiu Ips sexdentatus
- mažuoju kirpiku Tomicus minor
- mėlynuoju blizgiu Phaenops cyanea
- ožiaragiais Monochamus sp.
Morfologija
Suaugėlių kūnas 3-5 mm, juodas, antsparniai rudai juodi. Antsparnių nuolydžio visos lysvelės su aštriais kauburėliais, tik antroji lygi, kiek įdubusi.
Takai monogaminiai po stora medžių ar rąstų žieve, įsigraužimo anga dažniausiai sakuota. Motės takas nuo 3 iki 23 cm išilginis. Lervų takai trumpi, baigiasi lėliukių kameromis.
Biologija
Suaugėliai žiemoja priekelminėje stiebo dalyje, paklotėje ar išgraužtuose, nulūžusiuose ūgliuose. Skraidymas prasideda temperatūrai pakilus iki +5-7ºC, kovo-balandžio mėnesiais, žydint lazdynui, baltalksniui. Generacija vienmetė. Takus graužia po stora kamieno žieve. Naujoji karta išsivysto maždaug per tris mėnesius, suaugėliai išgraužia einamųjų metų pušų ūglių vidų (vienas vabalas gali pažeisti iki 5 ūglių).
Ekologija
Tamsiamėgė kinivarpų rūšis. Pažeidžia 30 metų ir vyresnes pušis. Pirmiausiai apninka nusilpusius medžius gaisravietėse, šakninės pinties židiniuose, taip pat pušų medynus po spygliagraužių invazijų.
Priemonės
Savalaikis šviežiai apniktų medžių iškirtimas ir šalinimas iš miško yra efektyviausia kovos priemonė
Kirpikų pažeidimų rizikos medynuose galima išdėstyti pušinius vabzdžiagaudžius medžius.
Miško sandėliuose laikoma žalia spygliuočių medieną, kinivarpų skraidymo metu, galima apsaugoti nužievinant arba apipurškiant kontaktiniais insekticidais.
Literatūra, nuorodos
Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai. II tomas, Vilnius, 1997.











