ilgaūsis pušiagraužis
Spausdinti

Acanthocinus aedilis L.

Klasė	Insecta	Vabzdžiai
Būrys	Coleoptera	Vabalai
Šeima	Cerambycidae	Ūsuočiai
Gentis	Acanthocinus	Pušiagraužiai

Gelstanti laja, besilupanti žievė, ovalios išlėkimo angos medienoje ar žievėje.

Pažeidimai

Medžio rūšis:	Pušis
Pažeidimo vieta:	Stiebas
Pažeidimo pobūdis:	Takai po žieve ir medienoje
Pažeidimo laikas:	Birželis-rugpjūtis
Medžio amžius:	Nuo 30 metų

Pagal pažeistų medžių požymius galima sumaišyti su:

blizgiais: mėlynuoju Phaenops cyanea, dėmėtuoju Buprestis haemorrhoidalis, dėmėtasparniu B. novemmaculata, aštuontaškiu B. octoguttata, ruduoju B. rustica
ožiaragiais Monochamus sp.

Morfologija

Vabalas 13-20 mm ilgio‚ kūnas šviesiai rudas, platokas, plokščias, apaugęs pilkšvais plaukeliais. Antsparniai su dviem tamsiomis skersinėmis juostelėmis, taip pat išmarginti rudomis dėmelėmis. Kiekvienas antsparnis turi 3 neryškias išilgines brianeles. Antenos labai ilgos: patelių - 1,5‚ o patinėlių - 2-5 kartus ilgesnės už kūną.

Ekologija

Pažeidžia pušis, rečiau kitus spygliuočius. Lietuvos pušynuose dažnas. Gyvena įvairaus apšvietimo ir drėgmės sąlygose. Tai ekologiškai plastiška rūšis. Igaūsis pušiagraužis apsigyvena labai apsilpusiose pušyse, rečiau eglėse‚ išvartose‚ sugamintuose rąstuose‚ kelmuose. Priklauso techninę žalą darančių kenkėjų grupei. Židinių nesudaro.

Biologija

Vabalai skraidyti pradeda jau balandžio pradžioje‚ kai pradeda žydėti pilkasis karklas‚ išbrinksta paprastosios pušies pumpurai. Skraidymas užsitęsia iki birželio pabaigos. Kiaušinius (viso iki 20) deda žievės plyšiuose (storos žievės rajone)‚ bei į specialiai padarytas išgraužas (pereinama žievė). Lervų takai netaisyklingi‚ juostiniai pradžioje‚ o vėliau graužia ištisiniu plotu‚ sunaikindami pasitaikančias kinivarpų lervas. Tai šiuo atžvilgiu tampa entomofagu. Dalis lervų baigia vystytis įsigraužę į storą žievę ir ten virsta lėliukėmis (patinų)‚ kitos į paviršinius medienos sluoksnius (patelių). Jauni vabalai išsigraužia ovalią angą (6-4 mm) ir išlekia. Generacija 1-2 metų.