2010 m. Varėnos miškų urėdijoje prognozuojami pušinio verpiko pažeidimai, defoliacija vietomis iki 80%
| Defoliacija |
| |
iki 25% |
| |
25-50% |
| |
50-75% |
| |
>75% |
Spyglius graužiančių kenkėjų židiniai Lietuvoje paskutinį kartą buvo susidarę 1995-97 ir 2000-02 m.
keliolikos tūkstančių hektarų plote
| Kenkėjas | Santrauka |
|
|
paprastasis pušinis pjūklelis
|
Gali sudaryti masinio dauginimosi židinius, turi dvi generacijas per metus.
|
|
|
pušinis pelėdgalvis
|
Vienas iš didžiausių pušynų kenkėjų, sudaro masinio dauginimosi židinius. Dėl spyglių ir pumpurų sunaikinimo medžiai labai nusilpsta, ypač sausringais metais, juos lengvai apgyvendina liemenų kenkėjai.
|
|
|
pušinis verpikas
|
Dažniausiai nugraužia spyglius grynuose 20-60 metų pušynuose, augančiuose neturtingose sausose augimvietėse. Sudaro masinio dauginimosi židinius.
|
|
|
verpikas vienuolis
|
kenkia spygliuočių miškuose, masinio dauginimosi metu nugraužia visus spyglius, viršūninių ūglių pumpurus - nuo to eglynai dažniausiai išdžiūsta; pušynai, jeigu neužpuola liemenų kenkėjai, dažnai atsistato.
|
|
|
žvaigždėtasis pjūklelis-audėjas
|
Nugraužia įvairaus amžiaus pušų spyglius. Židiniai tik rytų Lietuvoje.
|
|
|
pušinis sprindis
|
Vikšrai nugraužia įvairaus, dažniausiai vidutinio amžiaus pušų spyglius. Plinta 20-70 metų amžiaus pušynuose.
|
|
|
makštinė maumedinė kandis
|
Pažeidžia tik maumedžius (Larix sp.). Aptinkamas maumedžio medynuose, sėklinėse plantacijose. Dažnas parkuose, alėjose ir kituose miestų želdiniuose.
|
|
|
paprastasis ir juodasis pušiniai pjūkleliai
|
Gali sudaryti masinio dauginimosi židinius, turi dvi generacijas per metus.
|
|
|
rudasis pušinis pjūklelis
|
Generacija vienmetė. Gyvena ir kenkia bendrijomis. Kenkia jaunesnio amžiaus medynuose, jaunuolynuose ir net kelių metų želdiniuose.
|
|
|
netikrasis eglinis skydamaris
|
Pažeidžia įvairaus amžiaus egles. Dažniausiai aptinkama eglynuose augančiuose sausose, žemo derlingumo augavietėse.
|