Coleophora laricella Hubner
| Klasė |
Insecta |
Vabzdžiai |
| Būrys |
Lepidoptera |
Drugiai |
| Šeima |
Coleophoridae |
Makštikandės |
Spygliai pirmiausiai pažeidžiami saulės apšviestoje ir užuovėjoje esančioje lajos dalyje, esant gausiai kenkėjo populiacijai -
visoje lajoje. Pažeistų maumedžių lajos pagelsta. Vikšrai graužia spyglio vidų (formuoja minas). Pažeistų
spyglių galiukai charakteringai pagelsta ir užsilenkia. Vėliau nudžiūna visas spyglys. Prarastus spyglius maumedžiai tais pačiais
metais ataugina. Tačiau esant didesnei negu 80 % defoliacijai, einamaisiais metais maumedžiai netenka apie 25 % prieaugio į aukštį
ir apie 40 % metinės rievės storio. Vienas vikšras iki rudens sunaikina apie 7 spyglius, o pavasarį iki išsiritant suaugėliui apie 80 spyglių. Todėl
gegužės mėnesį stebimi didžiausi maumedžio spyglių pažeidimai. Esant kasmetiniams gausiems pažeidimams, medžiai apsilpsta ir tampa nebe tokie atsparūs kitiems kenkėjams bei ligoms.
Pažeidimai
| Medžio rūšis: |
Maumedis |
| Pažeidimo vieta: |
Spygliai |
| Pažeidimo pobūdis: |
minos ant spyglių |
| Pažeidimo laikas: |
Gegužė-rugsėjis |
| Medžio amžius: |
Nuo 10 metų |
Morfologija
Drugys pilkšvas, 4-5 mm ilgio ir 9-10 mm pločio per sparnus. Kiaušiniai ovalūs 0,2-0,3 mm
skersmens - gelsvi. Vikšrai 4-5 mm ilgio rudi arba rusvai rudi, turi juodą arba tamsiai rudą galvą ir tamsesnį paskutinį
pilvelio segmentą. Vikšrai turi 7 poras kojų. Lėliukė ruda, 3-4 mm ilgio, pasislėpusi makštelėje.
Biologija
Generacija vienmetė. Drugiai skraido gegužės pabaigoje - birželio mėnesį. Esant ypač
palankioms oro sąlygoms gali pasirodyti balandžio pabaigoje.
Lietuvos sąlygomis pirmieji suaugėliai atsiranda birželio
pradžioje. Patelės kiaušinius, po vieną - viso apie 50 kiaušinių,
deda ant spyglių apatinės pusės. Po 10 - 12 dienų išsirita
vikšrai ir įsigraužia į spyglį formuodami miną. Besivystantys
vikšrai neriasi keturis kartus. Vasaros pabaigoje - rudens
pradžioje 3 ūgio lervos iš išgraužto spyglio suformuoja
makšteles, kuriose ir žiemoja prie trumpųjų ūglių, ilgųjų
ūglių gale arba žievės plyšiuose. Pavasarį, besiskleidžiant
maumedžio spygliams, vikšrai dalinai išlenda iš makštelių ir
ima nuo viršūnėlių minuoti šviežius spyglius. Gegužės
pabaigoje lervos makštelėse virsta lėliukėmis. Po dviejų savaičių pasirodo suaugėliai.
Ekologija
Pažeidžia tik maumedžius
(Larix sp.). Aptinkamas maumedžio medynuose, sėklinėse plantacijose. Dažnas parkuose, alėjose ir kituose miestų želdiniuose.
Priemonės
Dekoratyviniuose želdiniuose vietoj europinio ir lenkinio maumedžių galima sodinti makštinei
maumedinei kandžiai atsparesnius - japoninį ir sibirinį maumedžius. Ši priemonė aktuali tik parkuose ir miestų želdiniuose.
Taip pat šio kenkėjo židiniuose vertėtų iškelti inkilų vabzdžialesiams paukščiams,
ypač zylėms, kurios minta kokonėliuose žiemojančiais vikšrais.
Ypač vertingus medynus arba pavienius medžius, sprogstant pumpurams galima apdoroti insekticidais.
Literatūra
Pileckis, S.; V. Valenta; A.Vasiliauskas A.; Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 1968.
Kolk, A.; Starzyk, J. Atlas szkodliwych owadow lesnych. Warszawa, 1996.