netikrasis eglinis skydamaris

Physokermes piceae Schrank.
Physokermes abietis

Klasė	Insecta	Vabzdžiai
Būrys	Homoptera	Lygiasparniai
Šeima	Coccidae	Netikrieji skydamariai

Apsilpnina medį, sukeldamas nesavalaikį spyglių nukritimą, šakučių, viršūnės arba viso medžio džiūvimą. Sudaro sąlygas parazitiniams grybams plisti, kurie per padarytas žaizdeles patenka į spyglius, pumpurus ir šakeles. Kenkia įvairaus amžiaus medynuose, rastas net pirmametėse eglės kultūrose. Pirmą kartą masiškai Lietuvos eglynuose pradėjo plisti 2009-2010 metais. Pažeistų eglių pastebėta didelėje Lietuvos dalyje.

Pažeidimai

Medžio rūšis:	Paprastoji eglė, kitos eglių rūšys
Pažeidimo vieta:	Spygliai, pumpurai, šakelės
Pažeidimo pobūdis:	Žaizdelės ant spyglių, džiūsta spygliai
Pažeidimo laikas:	Balandis-spalis
Medžio amžius:	Įvairaus amžiaus eglės

Netikrasis eglinis skydamaris iki šiol gausiau išplisdavo ant dekoratyvinių medžių ir krūmų: įvairių nevietinių eglės rūšių, tujų, kadagių. Paprastąją eglę pažeisdavo retai ir šio kenkėjo daroma ūkinė žala iki 2009 metų neužfiksuota.

Nuo 2009 metų Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai stebi netikrojo eglinio skydamario pagausėjimą. Po 2010 metų šaltos žiemos labai išryškėjo minėto kenkėjo daroma žala, nes skydamario maitinimosi vietose spygliai padengiami lipčiumi, ant kurio vėliau išplinta suodligę sukeliantis pelėsinis grybas Apiosporium piniphilum (suodgrybis), stabdantis medžio fotosintezės ir kvėpavimo procesus. Dėl šių procesų sutrikdymo eglės nepasiruošia žiemai ir kenčia nuo taip vadinamos "žiemos sausros", kuomet žiemos metu medžiui pritrūksta drėgmės garinimui.

Skydamarių pažeisti pribręstantys ir vyresni eglynai įgauna tamsesnę spalvą (dėl suodgrybio veiklos), pirma laiko krenta spygliai, retėja lajos, medžiai skursta, pasižymi mažu prieaugiu, džiūsta viršūnės. Nusilpusius medžius užpuola pavojingi spygliuočių medžių liemenų kenkėjai.

Jaunuolynuose ir želdiniuose gelsta, trumpėja eglaičių spygliai ir ūgliai. Skydamariui kenkiant kelis metus iš eilės medelius užpuola suodgrybis. Stipriai pažeisti medeliai dažniausiai turi tik paskutiniųjų metų sutrumpėjusius spyglius.

Netikrojo eglinio skydamario pažeisti medynai (miškų urėdijų duomenys 2010 m. birželio 17d.).
Urėdija	Pažeistas plotas (ha) pagal pažeidimo kategorijas*			Viso
Urėdija	apnikti	skurstantys	džiūstantys	Viso
Anykščių	92,0	47,9	0,7	140,6
Biržų	249,6	157,9	39,0	446,5
Druskininkų	3,3	12,5		15,8
Dubravos	110,8	81,0	85,6	277,4
Ignalinos	15,4	13,9		29,3
Jonavos	120,5	65,0	4,2	189,7
Jurbarko	918,0	184,7	187,3	1290,0
Kauno	176,3	13,7		190,0
Kazlų Rūdos	71,4	72,0	60,7	204,1
Kėdainių	326,6	4,7		331,3
Kupiškio	45,5	44,3		89,8
Kuršėnų	6,9	166,4	21,3	194,6
Marijampolės	27,5			27,5
Mažeikių	204,2	67,9		272,1
Nemenčinės	7,3	9,5		16,8
Pakruojo	110,5	9,2	0,5	120,2
Panevežio	47,4	131,2	32,4	211,0
Radviliškio	45,8	44,655	0,005	90,46
Raseinių	8,1	24,06	6,2	38,36
Rokiškio	132,9	258,4	12,0	403,3
Šakių	321,8	110,6	6,1	438,5
Šalčininkų	50,9	31,7		82,6
Šiaulių	124,3	182,5	51,1	357,9
Šilutės	20,8	21,5		42,3
Švenčionėlių	4,5	5,1	11,2	20,8
Tauragės	50,1			50,1
Tytuvėnų	93,7	146,2	15,9	255,8
Trakų	20,2	54,2		74,4
Ukmergės	62,9	9,8	12,0	84,7
Utenos	23,7	32,6	5,1	61,4
Valkininkų	22,2	3,8		26,0
Veisiejų	49,8	21,6	1,2	72,6
Vilniaus		6,5		6,5
Zarasų	62,4	56,2	3,5	122,1
Viso	3627,3	2091,2	556,0	6274,5
*Pažeidimo kategorijos: apnikti – šviežiai užpulti eglynai – ant šakelių yra skydamarių (pūslelių), spygliai žali, be suodligės požymių, prieauga normali skurstantys – 2009 m. užpulti eglynai – yra senų skydamarių pūslelės, spygliai su suodligės požymiais, sumažejusi prieauga (trumpi ūgliai) džiūstantys – 2009 m. ir anksčiau užpulti eglynai, kuriuose yra džiūstančių eglių – yra skydamarių ir suodligės požymių, yra liemenų kenkėjų užpultų eglių

Morfologija

Suaugusios patelės apsaugotos lygiu, rutulišku, rusvu, blizgančiu skydu 3-6 mm skersmens. Skydo užpakalyje turi du juodus dantelius. Patinėliai sparnuoti, 1 mm dydžio, sutinkami retai. Lervos rausvai gelsvos 0,5-0,7 mm dydžio. Išsinėrusios lervos tampa rudos. Pronimfų skydelis balkšvas, padengtas vaškuotais plaušeliais.

Biologija

Birželio mėnesį patelės po savo skydeliu padeda apie 3000 kiaušinėlių. Išsiritusios lervutės maitinasi ant spyglių, pumpurų ir ūgliukų. Lervutės pirmą kartą neriasi spalio mėnesį. Tada dar kurį laiką čiulpia sultis, o vėliau žiemoja tarp pumpurų žvynelių. Mažesnė dalis lervučių pavasarį prisisiurbia spyglių apatinėje pusėje ir gegužės mėnesį virsta pronimfomis. Gegužės pabaigoje iš šių pronimfų išsivyto patinėliai. Didžioji dalis peržiemojusių lervučių pavasarį maitinasi ant pumpurų žvynelių, ten neriasi ir virsta rutuliškomis patelėmis, kurios tampa gerai matomomis. Generacija vienmetė.

Netikrojo eglinio skydamario vystymosi ciklas
metai	-kovas		balandis			gegužė			birželis			liepa			rugpjūtis			rugsėjis			spalis-
pirmi								A	A	A	A
										E	E	E	E	E
	L	L	L	L	L	L	L	L				L	L	L	L	L	L	L	L	L	L	L
								N	N	N
A- suaugėlis, E - kiaušinis, L - lerva, P - lėliukė, N - nimfa (pronimfa)

Ekologija

Pažeidžia įvairaus amžiaus egles. Žalingiausia medeliams iki 10 metų amžiaus. Dažniausiai aptinkama eglynuose augančiuose sausose, žemo derlingumo augavietėse. Vabzdys mėgsta šiltą ir sausą klimatą.

Priemonės

Džiūstančiuose eglynuose (išretėję lajos, apdžiūvę viršūnės, labai menka einamųjų metų ūglių prieauga arba jos nėra, didelė dalis dvimečių-trimečių spyglių nubirę arba parudę) - kirsti sanitariniais kirtimais, siekiant nusilpusiose eglėse neleisti daugintis medžių liemenų pavojingiems kenkėjams (žievėgraužiui tipografui, egliniam poligrafui, žievėgraužiui graveriui), taip pat medieną galime panaudoti kol ji yra aukštos kokybės, be pamėlynavimų.
Skurstančiuose eglynuose (lajose tamsaus atspalvio spygliai (pajuodę), lajos dalinai praretėję, šių metų ūglių mažesnis prieaugis) - stebėti būklę, sekti ar medžiai atsigauna, ar silpsta. Jei eglės silpsta ir džiūsta - iškirsti džiūstančius medžius. Laiku pastebėti ir pašalinti iš miško medžių liemenų kenkėjų apniktas egles.
Eglės želdiniuose - jei šalia eglės želdinių ir žėlinių vegetacijos metu kertamos skydamario apniktos žalios eglės - pašalinti nugenėtas šakas nuo jaunuolyno perimetro ribų; jei kertama žiemą - šakas reikia pašalinti iki balandžio pradžios. Eglučių jaunus ūglius purkšti žaliojo kalio muilo 4% konc. tirpalu, efektyvumą padidina įmaišytas aliejus, pavyzdžiui - rapsų. Augalus galima "nuplauti" skysto muilo 1% ir aliejaus 0,05% tirpalo mišiniu.
Dėl skydamario pakenkimų iškirstų eglynų kirtavietes atkurti lapuočių medžių rūšimis arba lapuočių sudėtyje eglė gali sudaryti iki 50% (siekiant auginti atsparius medynus). Tose augavietėse, kuriose eglę labiausia pažeidžia kenkėjai, vėjavartos ir grybinės ligos - grynų eglynų neauginti.
Skydamario pakenktuose eglės jaunuolynuse, augančiuose L, P, U trofotopuose, formuoti mišrius medynus (eglė turi sudaryti iki 50%): pildyti lapuočių sodmenimis, išsaugoti lapuočių rūšių savaiminukus vykdant želdinių priežiūrą ir ugdomuosius kirtimus
Skydamario išplitimo vietose eglę sodinti sveikais ir gyvybingais sodmenimis, su gyvomis ir neapdžiūvusiomis šaknimis. Sodmenų šaknų masė turi sudaryti ne mažiau trečdalio antžeminės dalies masės. Sodinimo duobutėse sodmenis būtina pasodinti su ištiesintomis šaknimis. Nesistengti sodinti kuo didesniais sodmenimis, nes santykinai mažiau išsaugoma medelio šaknų; kuo didesnis medelis sodinamas - tuo labiau jis nukenčia nuo patirtų stresų ir labiau pažeidžiamas kenkėjų ir ligų.