Bupalus piniarus L.
Phalaena pinaria, Fidonia pinaria, Geometra pinaria
| Klasė |
Insecta |
Vabzdžiai |
| Būrys |
Lepidoptera |
Drugiai |
| Šeima |
Geometridae |
Sprindžiai |
Pirmo ūgio vikšrai maitinasi senų spyglių plokštumoje išgrauždami
lovelio pavidalo pailgus griovelius, ne gilesnius kaip vikšro galva. Po
pirmo nėrimosi spyglių viršutinės dalies šonuose išgraužia įlinkimus ar
trikampes duobeles. Trečio ūgio vikšrai toliau maitinasi senais
spygliais netolygiai apgrauždami jų kraštus iš abiejų pusių. Nepažeista
lieka spyglio centrinė dalis. Spyglių žaizdos pasidengia smulkiais sakų
lašeliais. Po kurio laiko pažeisti spygliai paruduoja. Ketvirto ūgio
vikšrai maitinasi ne tik senais, bet ir einamų metų spygliais. Spyglius
nugraužia iki pagrindo palikdami centrinę dalį (gyslą), kuri vėliau
nudžiūna ir nukrenta. Penkto ūgio vikšrai maitinasi labai intensyviai,
palikdami tik spyglių pamatus.
Pažeidimai
| Medžio rūšis: |
Pušis
|
| Pažeidimo vieta: |
Spygliai
|
| Pažeidimo pobūdis: |
Apgraužti ir/arba nugraužti spygliai
|
| Pažeidimo laikas: |
Liepa-rugsėjis |
| Medžio amžius: |
20-60 metų amžiaus pušys
|
Morfologija
Tupinčio drugio sparnai truputį pakelti. Kūno ilgis 10 mm. Aiškiai išreikštas drugių lytinis dimorfizmas - patino antenos plunksniškos, patelės - siūliškos; patinų išskleistų sparnų plotis yra 30-38 mm, patelių - 32-40 mm. Patinų sparnai tamsiai rudos spalvos su trikampėmis, gelsvomis dėmėmis prie sparnų pagrindo, patelių - rausvai rudi, tamsesni pagal pakraščius ir tri skersinės juosteles priekiniuose sparnuose.
Kiaušinėliai lygūs, ovalo formos, iš viršaus lengvai įspausti, 1,0-0,5 mm dydžio, šviesiai žali. Vystantis embrionui spalva nesikeičia.
Pušinio sprindžio vikšrai
| Ūgis |
Vystymosi trukmė, d. |
Ilgis, mm |
Galvos plotis, mm |
Suėda spyglių, % visų nugraužtų |
| I |
10-14 |
5 |
0,4 |
4 |
| II |
17-19 |
8 |
0.6-0.9 |
8
|
| III |
18-20 |
12 |
0.9-1.3 |
13
|
| IV |
22-24 |
20 |
1.3-1.7 |
20
|
| V |
44-50 |
30 |
1.7-3.0 |
55
|
Išsiritę vikšrai būna šviesiai žali, turi penkias poras kojų. Vystantis neriasi keturis kartus, keičiasi spalva ir išvaizda. Vikšras išauga iki 30 mm ir yra žalios spalvos su baltomis penkiomis ištisinėmis juostelėmis, iš kurių šonuose dvi tęsiasi per galvą ir siekia žandų pagrindus. Žemiau jų šonuose (virš kojų) yra gelsvos juostelės. Vikšrai pliki. Jie judėdami sprindžiuoja.
Lėliukių ilgis 8-15 mm, plotis 4-4,5 mm. Patelių lėliukės yra žymiai
didesnės nei patinų. Lėliukė pradžioje esti žalios spalvos, vėliau -
ruda, užpakalinė dalis nusmailėjusi, raukšlėta, gale - konusinis
kremasteris.
Biologija
Drugiai skraido nuo gegužės pabaigos iki birželį galo. Pušinis sprindis yra dieninis drugys, patelės aktyvios nuo 8 iki 24 valandos, tuo tarpu patinai turi du aktyvumo periodus - nuo 10 iki 14 val. ir nuo 21 iki 22 val. Drugiai intensyviau skraido ramiomis ir saulėtomis dienomis tipišku banguojančiu arba vingiuojančiu skrydžiu. Kiaušinėlius eilėmis deda ant senų, o masinio dauginimosi metu ir ant naujų spyglių po 5-12, rečiau iki 30 vnt. Viena patelė gali padėti 120-150 kiaušinėlių. Po 14-20 dienų išsirita vikšrai. Jie priešingai nei kitų drugių vikšrai (pušinis pelėdgalvis, verpikas vienuolis ir kt.) neėda kiaušinio apvalkalo.
Pušinio sprindžio vystymosi ciklas (viena generacija per metus)
| metai |
-kovas |
balandis |
gegužė |
birželis |
liepa |
rugpjūtis |
rugsėjis |
spalis- |
| pirmi |
|
|
|
|
|
|
|
A
|
A
|
A
|
A
|
A
|
A
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
|
E
|
E
|
E
|
E
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
L
|
L
|
L
|
L
|
L
|
L
|
L
|
L
|
L
|
L
|
L |
L
|
| |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
P
|
P
|
antri
|
P
|
P
|
P
|
P
|
P
|
P
|
P
|
P
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| A-
suaugėlis, E - kiaušinis, L - lerva, P - lėliukė |
Palankiomis oro sąlygomis spyglius gali graužti net iki gruodžio mėnesio. Po stiprių šalnų lervos medžių kamienais ar voratinkliniais siūlais leidžiasi ant žemės ir miško paklotėje virsta lėliukėmis po medžio lajomis ir už jų ribų. Lėliukės stadijoje išbūna apie septynis mėn.
Ekologija
Maitinasi paprastosios pušies spygliais, per vystymosi periodą vienas vikšras suėda apie 3,5 g spyglių. Pavienių vikšrų galima rasti ir ant kitų rūšių pušų, taip pat eglių ir kėnių. Pušinis sprindis dažniausiai išplinta 20-70 metų amžiaus grynuose, vienaamžiuose, susivėrusiuose, neturtingų, sausų augaviečių, II-IV boniteto medynuose. Dažniau aptinkamas kultūrinės kilmės pušynuose.
Priemonės
Šalies pušynuose šis kenkėjas aptinkamas, tačiau iki šiol masinio išplitimo židinių nesudarė. Medynuose, kur pušinio sprindis gali gausiai išplisti, yra svarbu sudaryti sąlygas natūralių kenkėjo priešų gausėjimui. Atsiradus pušinio sprindžio masinio išplitimo telkiniams, jų kiekis miškuose gali būti mažinamas aviacijos pagalba apipurškiant medynus biologiniais ar cheminiais insekticidais.
Literatūra, nuorodos
1. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.
2..Žiogas, A. Miško entomologija. Kaunas, 1997.
3. Ильинский, А.И.; Евлахова, А.А.; Сиротина, М.И. и др. Надзор, учет и прогноз массавых размножений хвое- и листогрызущих насекомых в лесах СССР. Мoсква, 1965.
4. Kolk, A.; Starzyk, J. R. Atlas szkodlywych owad leśnych. Warszawa, 1996.
5. Śliwa, E. Poproch cetyniak. Warsazwa, 1993
© Visos teisės saugomos