|
|
Kenkėjų paieška
| Kenkėjas |
Santrauka |
|
|
didysis kirpikas |
Vienas žalingiausių ir dažniausiai pasitaikančių pušies liemenų kenkėjų. Dažniausiai pažeidžia medžius gaisravietėse, šakninės pinties ar spyglius graužiančių vabzdžių židiniuose. |
|
|
šakninė pintis |
Sukelia margąjį korozinį spygliuočių šaknų puvinį. Labiausiai išplitusi ir žalingiausia spygliuočių medžių liga. Gali apkrėsti daugelį spygliuočių rūšių ir kai kuriuos minkštuosius lapuočius. |
|
|
kelmutis |
Sukelia baltąjį periferinį balanos puvinį. Paprastai vystosi kaip saprotrofas ant negyvų medžių šaknų ir kelmų, bet neretai parazituoja gyvus nusilpusius medžius. |
|
|
drebulinė kempinė |
Sukelia baltąjį juostuotąjį drebulės branduolio puvinį. Vienas iš labiausiai paplitusių kempininių grybų Lietuvos miškuose. |
|
|
pušų paprastoji spygliakritė |
Viena pavojingiausių ir dažniausių pušaičių ligų - daugiausiai žalos padaro medelynuose ir miško želdiniuose. |
|
|
pušiniai straubliukai |
Žalingiausias želdinių, žėlinių kenkėjas - vabalai apgraužia spygliuočių medelių žievę. Lervos vystosi šviežiai nukirstų medžių šaknyse, nekenkia. |
|
|
žievėgraužis tipografas |
Normaliomis sąlygomis sėkmingai apgyvendina tik nusilpusias egles, tačiau smarkiai išaugus populiacijai, "įveikia" net ir sveikus medžius. |
|
|
pušinis verpikas |
Dažniausiai nugraužia spyglius grynuose 20-60 metų pušynuose, augančiuose neturtingose sausose augimvietėse. Sudaro masinio dauginimosi židinius. |
|
|
grambuoliai (lervos) |
Nugraužia jaunų augalų šaknis. Labiausiai kenkia pušims, beržams. Dažni, ypač gausūs pietinėje ir rytinėje Lietuvoje. |
|
|
alksninė fitoftorozė |
Pakankamai nauja, tačiau labai pavojinga liga. Labiausiai pažeidžia alksnius upių, ežerų ir kitų vandens telkinių pakrantėse, užtvindomuose medynuose. |
|
|
|