| Kenkėjas |
Santrauka |
|
Chalara fraxinea |
Uosių džiūvimas Lietuvoje prasidėjo 1996 metais. Indentifikuotas naujas ligos sukėlėjas, per pastaruosius dešimt metų galimai įtakojantis uosių džiūvimą visoje Europoje. |
|
Blakė kareivėlis |
Lietuvoje labai dažna. Labai aktyvi pavasarį. Telkiasi į didelius būrius saulės gerai apšviestose vietose prie medžių kamienų, kelmų, akmenų. |
|
ąžuolo gilių mumifikacija |
Dėl šios ligos kartais netenkama iki 40-60% nukritusių ant žemės gilių. Saugant netinkamomis sąlygomis arba rudeniniuose pasėliuose grybas gali sunaikinti visas giles. |
|
|
sausasis gilių puvinys |
Liga ant gilių dažnai sutinkama. Grybas parazituoja ir lapus, sukeldamas ligą ąžuolų lapų rudąją demėtligę. Ligos sukelėjas gali nuo lapų tiesiogiai patekti ant gilių. |
|
|
rudasis ąžuolo gilių puvinys |
Lietuvoje labai dažnas grybas, sukelia lėtą periferinės medienos baltąjį puvinį. Grybo žalingumas pasireiškia tuo kad jis gali apnikti tiek negyvybingas, tiek ir sveikas giles. |
|
|
gelsvasis gilių puvinys |
Grybas sukelia nusilpusių ąžuolų, alksnių, beržų, klevų ir kitų lapuočių kamienų bei šakų ir jų negyvosios medienos mišrųjį gelsvajį puvinį. Kaip gilių parazitas gali padaryti daug nuostolių, apnikdamas sveikas giles saugyklose. |
|
|
juodasis gilių puvinys |
Patogenas vystosi ąžuolo ūglių audiniuose, kurie vėliau apmiršta. Gilės gali būti pažeistos jau ant medžio arba joms nukritus. |
