Lietuvos valstybinių miškų sanitarinė būklė 2008 m.

2008 metais Lietuvos valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų faktorių pažeidimai užregistruoti 50780 ha plote: 23460 ha židinių buvo likę iš 2007 metų, naujų atsirado 31985 ha, 4665 ha išnyko dėl gamtinių priežasčių. Židiniai likviduoti 31249 ha plote, vabzdžių kenkėjų, ligų, žvėrių ir abiotinių veiksnių pažeistų valstybinių miškų sekantiems metams lieka 19531 ha plote.

Abiotinių veiksnių pažeistų medynų ir želdinių buvo iš viso 14622 ha plote, didžiausią dalį sudarė vėjavartos-vėjalaužos (62%) ir sniegalaužos (34%). Naujų pažeidimų atsirado 1759 ha, sunyko savaime - 180 ha plote, likviduoti 13089 ha plote, 2009 metams - lieka 1533 ha. Vėjavartos-vėjalaužos sudarė didžiausią dalį nuo visų 2008 metais naujai kilusių miško pažeidimų. Didžiausi, įvairiu intensyvumu vėjo pažeistų medynų plotai užregistruoti Mažeikių (1522 ha), Telšių (928 ha), Raseinių (722 ha), Kazlų Rūdos (694 ha), Dubravos (506 ha) miškų urėdijose.  Visgi vėjų padarytų pažeidimų buvo 5,7 karto mažiau nei 2007 metais. Nemažai žalos vidurio ir vakarinėje šalies dalyse medynams padarė 2008 m. lapkričio 24-25 dienomis gausiai iškritęs šlapias sniegas, labiausiai miškai nukentėjo Šilutės (1342 ha), Jurbarko (924 ha), Dubravos (913 ha) miškų urėdijos ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas (509 ha). Pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje vyravę sausringi orai buvo nepalankūs želdinių prigijimui ir augimui, sausros pažeidimų užregistruota 9 kartus daugiau nei 2007 metais, labiausiai nukentėjo buvusiose žemės ūkio žemėse pasodinti medeliai. Gaisrų dėl sausringų orų kilo 2,2 karto didesniame plote, negu 2007 metais, tačiau užmirkusių medynų užregistruota 4 kartus mažiau. Šalnų padariniai fiksuoti 10,6 kartų didesniame plote, lyginant su 2007 metais.

Vabzdžių pakenkimai valstybiniuose miškuose 2008 metais užregistruoti iš viso 10523 ha plote: 214 ha buvo likę iš 2007 metų, naujų pažeidimų atsirado 10467 ha (6659 ha eglės, 2252 ha - pušies liemenų kenkėjų), sunyko savaime 158 ha. Atlikus miško sanitarinės apsaugos priemones, vabzdžių kenkėjų pažeidimai likviduoti 10007 ha plote, sekantiems metams liko 516 ha. Dzūkijos pušynuose gausėjo net kelios spyglius graužiančių vabzdžių rūšys: paprastasis pušinis pjūklelis, pušinis pelėdgalvis, pušinis verpikas ir verpikas vienuolis. 2009 metais, esant palankioms sąlygoms, spygliagraužiai kai kuriuose medynuose gali nugraužti iki 40% spyglių. Kuršių nerijos nacionaliniame parke susidarė nedideli verpiko vienuolio ir neporinio verpiko židiniai. Viso medžių lajas graužiančių kenkėjų pažeisti plotai (lyginant su 2007 metais) padidėjo 2,3 karto. Liemenų kenkėjams 2008 metai nebuvo palankūs, masinio dauginimosi židinių nebuvo. Žievėgraužis tipografas pažeidė 1,4 karto mažiau miškų, negu 2007 metais; daugiausia naujų tipografo pažeidimų rasta Šilutės (1974 ha), Joniškio (615 ha) ir Trakų (561 ha) miškų urėdijose. Pušies liemenų kenkėjų nebuvo daug, didžiausi plotai užregistruoti Alytaus (1405 ha) bei Šilutės (769 ha) miškų urėdijose. Daugiausia buvo iškertami pavieniai liemenų kenkėjų užpulti medžiai ir nedidelės jų grupės bei dėl pasikartojančių sanitarinių kirtimų išretėję medynai, vidutiniškai  apie 5 m³/ha. Pušiniai straubliukai 2008 metais kenkė 1019 ha želdinių plote - gausiausiai Alytaus (208 ha), Švenčionėlių (173 ha) ir Ukmergės (128 ha) miškų urėdijose. Keletą pastarųjų metų vyravę pakankamai drėgni orai Dzūkijos regione sudarė palankias sąlygas medelių prigijimui bei augimui, ir buvo nepalankūs grambuoliams - naujai grambuolių lervų pažeidimai rasti tik 43 ha plote.

Infekcinės ligos pažeidė 16044 ha miško: grybinių ligų pažeisti ąžuolynai (3810 ha), džiūstantys uosiai (6292 ha) ir drebulinės pinties pūdomos drebulės (4480 ha) užima didžiausius plotus. Lietuvos miškuose beveik nebeliko nepažeistų uosynų, todėl 2008 metais bendras džiūstančių uosynų plotas neturėtų padidėti. Grybinių ligų pažeistų ąžuolynų daugiausiai yra Vilniaus (717 ha), Ukmergės (694 ha) ir Marijampolės (458 ha) miškų urėdijose. Daugiausia šaknine pintimi užsikrėtusių pušynų yra Telšių (216 ha), Rokiškio (95 ha) ir Ignalinos (88 ha) miškų urėdijose. Šios ligos pažeistų pušynų plotas 2009 metais ženkliai kisti neturėtų. Paprastoji spygliakritė pušies želdiniuose ir žėliniuose pastebima antrus metus iš eilės, 2008 metais daugiau pažeidimų pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse, kur yra didžiausi pušynų plotai. Liga pasižymėjo tuo, kad intensyvus spyglių geltimas ir rudavimas išryškėjo labai vėlai - tik gegužės antroje pusėje ir birželio pradžioje. 2008 metų žiemos pradžia vėl buvo palanki ligai vystytis, nes orai iki gruodžio pabaigos laikėsi rudeniški. 

2008 metais žvėrys pažeidė 9591 ha miško: 9070 ha buvo likę iš 2007 metų, naujų pažeidimų atsirado 3316 ha, sunyko savaime 2795 ha. Žvėrių pažeidimai likviduoti 1071 ha plote, sekantiems metams liko 7890 ha. Žvėrių pažeistų želdinių ir medynų 2008 metais naujai pažeista beveik tiek pat miškų, kaip ir 2007 metais, daugiausia Marijampolės (577 ha), Šilutės (561 ha), Šiaulių (206 ha) miškų urėdijos. Iš visų žvėrių padarytų pažeidimų, medynai su nulaupyta žieve sudarė 45%, bebrų patvenkti ir nudžiūvę medynai - 30%, želdiniai su nukandžiotais ūgliais - 24%. 2008 metais (kaip ir 2005-2007) miškuose kanopinių žvėrių skaičius padidėjo dėl neįprastai šiltos žiemos ir sniego dangos nebuvimo. Tačiau didėjant žvėrių skaičiui, jų daroma žala miškui nedidėja, nes šiltomis, besniegėmis žiemomis elniniai žvėrys daugiau maitinosi krūmokšniais, puskrūmiais ir kita žemaūge miško bei laukų augalija. Nerimą kelią bebrų plitimas į miško melioracijos kanalus dėl to, kad dauguma natūralių biotopų jau yra užpildyti. Nesiimant griežtesnių kontrolės priemonių, bebrų žala drėgnuose, melioruotuose medynuose didės.

Medelynuose 2008 metais po šiltos, be pašalo žiemos, dirva pavasarį buvo suslūgusi, iš jos išplautos maisto medžiagos, todėl daug kur vegetacijos pradžioje spygliuočių spygliai buvo pašviesėję arba pageltę. Pavasarį, dėl sausų orų gegužės-birželio mėnesiais, medeliai ilgai negalėjo įsisavinti mineralinių trąšų. Švelni žiema buvo ypač palanki smulkiesiems vabzdžiams ir erkėms, todėl daug kur kenkė amarai, įvairūs parazitiniai uodukai, erkutės, kandelės, minadariai bei gumbadariai. Šilti drėgni orai buvo palankūs paprastosios spygliakritės infekcijai medelynuose išplisti. Sodmenis kai kur buvo pažeisti pavasarinių šalnų. Sausi gegužės orai buvo netinkami sodmenims: sausoje suslūgusioje dirvoje sėklos ilgai nedygo, pasirodę daigeliai nukentėjo nuo saulės įkaitinto dirvos paviršiaus, vėliau juos apniko diegavirčius ir puvinius sukeliantys grybinių ligų sukėlėjai. Liepos mėn. gausiai palijus, ėmė pūti nuo abiotinių stresų nusilpusių sodmenų šaknys. Medelynuose beržų lapus pažeidė beržinė beržarūdė, ąžuolo lapus parazitavo miltligė. 2008 metais iš viso žuvo 2,38 ha sodmenų septynių miškų urėdijų medelynuose - 89,5% sudarė spygliuočiai, 0,4% - kietieji lapuočiai, 10,1% - minkštieji lapuočiai.

Sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis 2009 metais numatoma Dzūkijos pušynuose. Esant tinkamoms aplinkos sąlygoms, gali pradėti formuotis spyglius graužiančių vabzdžių masinio dauginimosi židiniai.