Vėjo pažeidimai ir žievėgraužio tipografo židiniai

Lietuvoje žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židiniai susidaro antrais metais po masinių vėjavartų, vėjalaužų, jei vėjo padariniai nesutvarkomi iki artimiausio vegetacijos sezono pradžios, nepriklausomai nuo vėjo pažeisto ploto (tūrio). Taip, pavyzdžiui, kilo didžiausi Lietuvoje žinomi žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židiniai 1994-1997 m. (sanitariniais kirtimais iškirsta 0,5 mln ha, 8,7 mln m³) po 1993 m. atsiradusių vėjavartų, kurios buvo sutvarkytos tik 1995 m.

Žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židiniai susidaro dėl dviejų priežasčių:
1. Dėl smarkiai išaugusio kenkėjų skaičiaus. Normaliomis sąlygomis liemenų kenkėjai sėkmingai užpuola tik atskirus apsilpusius, neatsparius medžius. Smarkiai išaugus populiacijai, masine ataka jie "įveikia" ir apgyvendina visus, net ir sveikus medžius. Dideli kiekiai vėjavartų, vėjalaužų yra gera kenkėjų mitybinė ir dauginimosi bazė.
2. Kai miške atsiranda daug kenkėjui neatsparių medžių. Medžiai su vėjo patraukytomis šaknimis yra neatsparūs liemenų kenkėjams.

Situacija po 2010-08-08 škvalo rodo didelę liemenų kenkėjų masinio dauginimosi židinių riziką. Valstybiniuose miškuose vėjų padaryti pažeidimai siekia 412 tūkst.m³ medienos 0,364 mln ha plote, antra tiek yra privačiuose miškuose; pažeisti eglynai sudaro apie 25%. Žievėgraužio tipografo populiacija smarkiai išaugs, jeigu vėjavartos ir vėjalaužos nebus likviduotos iki kenkėjo skraidymo pradžios 2011 m. Antra, Lietuvos miškuose yra daug netikrojo eglinio skydamario nusilpnintų eglių ir medžių su 2010 m. rugpjūčio 8 d. vėjo patraukytomis šaknimis, kuriuose dauginsis gausi žievėgraužio tipografo 2011 m. antroji generacija. Todėl 2012 m. kenkėjų jau bus tiek daug, kad masine ataka jie sėkmingai galės apgyvendinti visas egles - ir masinio dauginimosi židiniai išplis visoje Lietuvos teritorijoje.

Sanitariniais kirtimais:
1. Pirmiausia sutvarkyti pavienes ir nedidelėmis grupėmis susi­da­riusias spygliuočių vėjavartas, vėjalaužas. Pavienės eglės vėjavartos, vėjalaužosyra židinių užuomazgos todėl, kad ant jų išsivystę kenkėjai puola šalia augančias egles. Kadangi jos, kaip taisyklė, yra išsimėčiusios visur, masinio dauginimosi židiniai kyla daugelyje vietų dideliuose plotuose.
2. Vėliau kirsti nedidelio ploto plynus sanitarinius kirtimus, pradedant nuo mažiausių.
3. Paskiausiai kirsti didžiausio ploto plynus sanitarinius kirtimus. Di­deli kiekiai išverstos medienos kelia mažesnę masinio dauginimosi židinių susidarymo grėsmę dėl to, kad joje išsivystę vabalai pirmiausia apsigyvena šalia dar gulinčiose vėjavartose, vėjalaužose. Ir tik tada, kai išnaudota visa tinkama mitybinė bazė, jie apgyvendina šalia augančius medžius.

Taip pat, nuo 2011 m. balandžio 20 dienos iš miško neišvežtą eglės medieną (pušies - nuo balandžio 1 d.) reikia nužievinti arba kitais būdais apsaugoti nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų.pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 p. reikalavimus.